Lietuvos Švietimo sistemoje vyksta didžiuliai pokyčiai: iki 2024 metų turi būti sudarytos sąlygos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams lankyti artimiausią pasirinktą darželį ar mokyklą.

Įtraukiojo ugdymo gerųjų pavyzdžių Lietuvoje jau esama, tačiau jų nėra tiek daug, kad galėtume sakyti, jog mūsų šalyje neegzistuoja įtraukiojo ugdymo problema.

Nepaisant plataus švietimo paslaugų spektro, susiduriama su segregacijos problema. Specialiųjų poreikių turinčių mokinių, galimybės bendrauti, užsiimti bendra veikla su vaikais, neturinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių, nepakankamos. Taip atsiranda prielaidos nepakankamam mokinių socialinių, komunikacinių ir kitų kompetencijų ugdymuisi.

Bendrystės su bendrojo lavinimo mokyklomis metu, išryškėja mokinių psichologiniai, bendravimo aspektai. Įvertinus tokių veiklų silpnąsias ir stipriąsias puses, kyla poreikis didinti mokyklos gebėjimą kurti įtraukią aplinką, ypač tobulinant ugdymo praktiką bei mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų pasiruošimą sistemingai rengti ilgalaikius įtraukiojo ugdymo principais paremtus projektus, programas. Kaip pagerinti sėkmingos įtraukties procesą?  Atsakymų į šį ir kitus klausimus ieškojome kartu su partneriais iš Italijos.

Įgyvendinant „Erasmus+“ projektą „Įtraukiojo ugdymo galimybės ir iššūkiai“ (angl. „Opportunities and challenges of inclusive education“), 2022 m. gegužės 9-13 dienomis vyko darbo stebėjimo mobilumas Istituto Comprensivo Giovanni Verga mokykloje, Komiso mieste, esančiame Sicilijoje. Mūsų mokyklai atstovavo projekto koordinatorius ir neformaliojo švietimo skyriaus vedėjas Nerijus Lebednykas, direktoriaus pavaduotojas ugdymui Gediminas Kaminskas, specialioji pedagogė, auklėtoja Nomeda Ramaškaitė, socialinė pedagogė Jurgita Šukienė, neformaliojo švietimo mokytojas, auklėtojas Kęstutis Vaškelevičius, mokytojos: Jonesa Drumstienė, Asta Kazlauskaitė-Čepienė ir Diana Zenkovienė.

Pirmąją mobilumo dieną mūsų mokyklos komandą šiltai pasitiko vietos bendruomenė, stebėjome mokinių paruoštą meninę programą, apžiūrėjome ugdymo, lauko ir relaksacines erdves. Susipažinę su mokykla, italų kolegoms apžvelgėme įtraukiojo ugdymo sistemą Lietuvoje, bei pristatėme Kauno specialiosios mokyklos koncepciją. Vėliau laukė susitikimas su Komiso miesto mere miesto rotušėje.

Kitos dienos buvo skirtos darbo stebėjimui ikimokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo klasėse. Stebėjome ir dalyvavome pamokose, kuriose ugdomi SUP vaikai kartu su kitais mokiniais. Su G. Verga mokyklos pedagogais, specialistais, diskutavome apie įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo panašumus ir skirtumus Italijoje ir Lietuvoje. Taip pat turėjome galimybę dalyvauti gyvūnų terapijos veiklose, skirtose vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių.

Kiekviena diena buvo skirta refleksijai, mobilumo rezultatų sklaidos aptarimui, darbo stebėjimo apibendrinimui.

Grįžome įgiję naujos patirties, pasisėmę idėjų ir nusiteikę atsakingai tęsti pradėtą projektinę veiklą, į kurią įtrauksime mūsų mokyklos, kitų švietimo įstaigų bendruomenes bei socialinius partnerius.

Apibendrintą patirtį darbo grupė pristatys visiems Kauno specialiosios mokyklos mokytojams, aptars, ko galime pasimokyti iš kolegų, kaip pritaikyti jų patirtį mūsų sąlygomis ir aktyviau organizuoti įtraukųjį ugdymą.

Šis projektas finansuojamas ES lėšomis, Lietuvoje administruojamas ŠMPF.