Sausio 12 d. mokyklos kieme užkurti laužai ir rusenančios languose žvakių liepsnelės pakvietė mokyklos bendruomėnę drauge susiburti ir prisiminti sausio 13 -ąją – Laisvės gynėjų dieną.

Skambant R. Paulausko dainai „Pabudome ir kelkimės“, mokytojos Kamilės Danės įžiebta žvekelė, žuvusiųjų pagerbimas tylos minute kvietė susirinkusius prisiminti tą 1991 m. sausio 13 – ąją, kada didžioji Lietuvos žmonių dalis didvyriškai išreiškė savo norą būti laisvais, būti savimi, kurti ir tobulėti, taikiai, bet rizikuojant gyvybe, pasipriešinti smurtui ir siekiui atimti laisvę.

Saugodami mūsų atmintyje ne tik visų 14 – kos tą baisią naktį žuvusių vardus, bet ir tomis dienomis vyravusią nuotaiką, kai lietuvis laikė už rankų lietuviui, rusui, lenkui ir kai jie įrodė, kad gėris gali nugalėti blogį, mokytoja Aurelija Sabaliauskaitė, kvietė nenutraukti ryšio tarp dabarties ir didvyriškos praeities, „- tegu jis sušildo mūsų sielas prisiminimais tų, kurių dėka mes šiandien esame ir galime pasakyti: “Lietuva gyva“, „Lietuva ieško“, „Lietuva kuria“. Mokytoja pasiūlė sujungti savo rankas į vieną grandinę, pasižadant, kad bendromis jėgomis, pastangomis, kantrybe ir šiandien siektume švosos ir tiesos savo kasdienybėje ir visapusiškai įgyvendintume kovojusių 1991 m. sausio 13-ją didvyrių ir savo svajones. Laisvė nėra duotybė, mes ją turime puoselėti.

Istorijos mokytojos Audronės Šalavkienės pamokose pravesti pokalbiai apie 1991 m. sausio įvykius, mokinio Manto Vaičio skaityta poema „Laisvės gynėjams“ (aut. J. Marcinkevičiaus), dokumentinio filmo apie 1991 m. sausio 13 – osios tragiškų įvykių prie parlamento ir televizijos bokšto aptarimas, nešė svarbią žinutę jauniausiems mokyklos bendruomenės nariams, kad Sausio 13-oji svarbi kiekvienam iš mūsų ne tik kaip istorijos dalis, bet ir kaip tvirtas dabarties bei ateities valstybingumo pamatas.